- išmetinti
- išmẽtinti 1. cur. išmesti 1: Išmetino laukan kaulus M.Valanč. 2. refl. cur. išmesti 3: Ėringos avys išsimetina rš. 3. cur. išmesti 4: Leonas ciesorius nekentė šventųjų paveikslų ir išmetino juos iš bažnyčios M.Valanč. 4. refl. cur. išmesti 6 (refl.): Išsimẽtino iš ministerių – atsisakė ministeriu bebūti Šts. \ metinti; išmetinti
Dictionary of the Lithuanian Language.